Tyrime „Lietuvos teatras skaičiais“ 2020 metų gegužės mėnesį pakviesta dalyvauti virš 80 scenos meno organizacijų, kuriančių ir viešai atliekančių teatro ir šokio spektaklius bei cirko pasirodymus. Per šešias savaites į klausimus internetinėje anketoje atsakė ir duomenis apie savo veiklą 2019 metais pateikė 39 organizacijos, kad tyrimas teikia informaciją apie pusę 2019 metais spektaklius rodžiusių įstaigų. Čia, skiltyje „Trumpai“ pateikiami svarbiausi tyrimo rezultatai, o žemiau, skiltyje „Detaliai“ skelbiami išsamūs, įvairiais pjūviais apibendrinti duomenys. Svarbiausius tyrimo rezultatus galite rasti „Lietuvos teatras skaičiais 2019“ lankstinukuose bei rezultatų suvestinėje – šie dokumentai PDF formatu pateikiami kiekvienos skilties pabaigoje.
01 BENDROJI INFORMACIJA
Per 2019 m. visos tyrime dalyvavusios scenos meno organizacijos parodė 518 skirtingų spektaklių. Jie publikai Lietuvoje ir užsienyje buvo pristatyti 4 216 kartų ir sulaukė 723 204 žiūrovų. 66 % atvejų spektaklius organizacijos rodė miestuose, kur yra įsikūrusios, o gastrolės Lietuvoje sudarė 28 % visų pasirodymų ir pasiekė 58 iš 60 šalies savivaldybių.
Daugiausia spektaklių žiūrovai galėjo pamatyti Vilniuje (1 203 pasirodymai) ir Kaune (1 155), kur vidutiniškai rodyta po daugiau nei 3 spektaklius per dieną. Kiti du teatro menui svarbūs miestai Lietuvoje buvo Klaipėda (335) ir Panevėžys (328) – po beveik 1 spektaklį per dieną. Regionuose, kuriuose nėra nuolat veikiančių scenos meno organizacijų, spektakliai dažniausiai rodyti Neringos (42), Anykščių (28) ir Varėnos (26) rajonų, Marijampolės (26) savivaldybėse.
Užsienyje pristatyti 56 scenos meno kūriniai – spektakliai, performansai, cirko programos. Daugiausia pasirodymų galėjo pamatyti žiūrovai Latvijoje (62 pasirodymai), Prancūzijoje (30), Kinijoje (29), Norvegijoje (19) ir Lenkijoje (13).
Kai kurie spektakliai žiūrovams buvo rodomi nemokamai, tačiau vidutiniškai bilieto kaina į spektaklį buvo 9,74 euro. Brangiausiai už vietą salėje mokėjo Vilniuje veikiančių organizacijų lankytojai – vidutiniškai 11,59 euro, mažiausiai – teatrų regionuose (Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Kelmėje) žiūrovai – vidutiniškai 6,4 euro.
02 FINANSAVIMAS
Organizacijų pateiktais duomenimis, visų tyrime dalyvavusių organizacijų lėšos sudarė 34,7 mln. eurų.
Pusė šių lėšų organizacijoms skirta iš valstybės biudžeto, tik jos buvo suteiktos skirtingais būdais. Per Kultūros ministeriją suteikta 9 mln. eurų, didžiausia šios sumos dalis teko valstybiniams teatrams; per Lietuvos kultūros tarybą – 1,2 mln. eurų, daugiausia teko nepriklausomoms organizacijoms; per kitus valstybės biudžeto asignavimus – 4,6 mln. eurų, daugiausia – nacionaliniams teatrams; ir per savivaldybes – 2,5 mln. eurų, daugiausia – savivaldybių teatrams.
ES struktūrinių fondų lėšos – 7,2 mln. eurų – daugiau nei penktadaliu padidino bendrą scenos meno organizacijų finansavimo sumą. Šios lėšos teko 3 teatrams.
Kai kurios organizacijos naudojo lėšas iš kitų užsienio ir Lietuvos fondų. Iš viso jos sudarė daugiau kaip 111 tūkst. eurų. Panašus ir paramos teikėjų, mecenatų indėlis scenos meno sektoriuje – organizacijos nurodė gavusios 98 tūkst. eurų paramos.
Visos scenos meno organizacijos iš viso uždirbo 9,4 mln. eurų, didesnę dalį – 5 mln. eurų – sudarė nepriklausomų organizacijų pajamos. 10 daugiausia lėšų uždirbusių organizacijų parodė daugiau nei pusę visų organizacijų rodytų spektaklių, 7 iš jų spektaklius rodė savo scenoje, kitos 3 scena naudojosi pagal ilgalaikę nuomos arba panaudos sutartį.
03 REPERTUARAI
Teatrų repertuaruose nauji scenos meno kūriniai sudarė 25 %, vienus arba dvejus metus rodomi spektakliai – 33 %, nuo trejų iki dešimties metų – 34 %, daugiau nei dešimt metų rodomi pastatymai – 9 %.
Tyrime dalyvavusios organizacijos sukūrė 131 naują spektaklį. Beveik pusę premjerų sukūrė nepriklausomos organizacijos, vidutiniškai – po 2,4 spektaklio per metus kiekvienai organizacijai. Savivaldybių teatrai vidutiniškai sukūrė po 5,2 naujo pastatymo, valstybinės įstaigos – po 5,8. Daugiausia premjerų vienai organizacijai pristatė nacionaliniai teatrai (po 7,5 naujo spektaklio).
Iš visų naujų scenos meno darbų 60 buvo įvertinti 112 kritinių straipsnių. Daugiausia recenzijų (6) sulaukė Lietuvos rusų dramos teatre sukurtas Jono Vaitkaus spektaklis „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“.
Scenos meno organizacijos tikisi pasiekti kuo daugiau žiūrovų ir spektaklius siūlo plačioms tikslinėms grupėms – suaugusiesiems, vaikams, šeimai. 63 % visų 2019 m. rodytų spektaklių tyrimo dalyviai pažymėjo tinkamais suaugusiųjų, 34 % – vaikų (kūdikių, ikimokyklinio amžiaus, pradinių ir progimnazijos klasių moksleivių), 48 % – jaunimo (gimnazijos klasių moksleivių ir jaunimo iki 29 m.) auditorijoms.
Daugiausia rodytų spektaklių sukūrė lietuvių režisieriai vyrai. Brandžiosios kartos menininkai (50 metų amžiaus ir vyresni), yra dažniausiai rodomų spektaklių pagrindiniai kūrėjai. Jaunosios kartos (ne vyresni nei 35 metų) scenos menininkai sukūrė daugiausia naujų pastatymų.
04 DRAMATURGIJA
Pagal pjesę arba scenarijų daugiausia kurti dramos teatro pastatymai (58 % visų dramos spektaklių). Pagal kitokio pobūdžio literatūrą daugiausia kurti lėlių ir objektų teatro spektakliai (67 %). Muzikos kūrinius savo darbų pagrindu daugiausia rinkosi muzikinio teatro (operos, operetės, miuziklų ir kt.) bei baleto srityse dirbantys menininkai. Jokiais ankstesniais šaltiniais dažniausiai nesirėmė šiuolaikinio šokio, judesio ir fizinio teatro, performansų ir cirko pasirodymų kūrėjai.
Mažiausiai į sceną perkelta klasikinės literatūros arba muzikos kūrinių: XIX amžiuje ir anksčiau sukurti rašytojų ar kompozitorių darbai sudarė pagrindą 23 % pagal ankstesnius kūrinius pastatytų spektaklių. Šiuolaikiniais, XXI amžiaus kūriniais rėmėsi 34 % pastatymų. Didžiausią repertuaro dalį, 40 %, sudarė inscenizacijos pagal modernistinius, XX amžiaus literatūros ir muzikos kūrinius.
2019 metais teatro lankytojai dažniausiai galėjo pamatyti pastatymus pagal užsienio šalių – Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų – rašytojų ir dramaturgų kūrinius. Juos dažniausiai rodė nacionaliniai teatrai (64 % pasirodymų). Spektakliai pagal lietuvių autorių kūrinius sudarė 26 % visų parodymų. Juos dažniausiai rodė savivaldybių įstaigos (36 % pasirodymų).
Dokumentai atsisiųsti:2020 metų gegužę buvo kreiptasi į daugiau nei 80 scenos meno organizacijų, kuriančių ir viešai atliekančių teatro ir šokio spektaklius bei cirko pasirodymus, kurių prašyta atsakyti į klausimus internetinėje anketoje. Per šešias savaites duomenis apie savo veiklą ir 2019 metais rodytus scenos meno kūrinius (spektaklius) pateikė 39 organizacijos. Čia skelbiami išsamūs, įvairiais pjūviais apibendrinti duomenys, o skiltyje „Trumpai“ rasite svarbiausius tyrimo rezultatus.
Siekiant, kad tyrimas kuo tiksliau atspindėtų situaciją scenos meno lauke ir būtų išvengta klausimų interpretavimo arba atsitiktinių duomenų teikimo klaidų, kai kurie duomenys buvo tikslinami su juos pateikusių organizacijų atstovais. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad bendrai tyrimo metu pasitikėta pačių organizacijų teikiama informacija. Greičiausiai šiais metais nepavyko pastebėti visų netikslumų, tačiau tikėtina, kad tyrimą kartodami kitąmet turėsime tikslesnę informaciją.
Kadangi tyrimas įgyvendinamas norint sukurti naują scenos meno stebėjimo, analizės bei reprezentavimo įrankį Lietuvoje, jį organizuojant stengtasi atsižvelgti į kuo įvairesnes organizacijų praktikas bei paieškoti galimų rodiklių labai skirtingiems spektaklių, performansų, cirko pasirodymų kūrybos ir viešo atlikimo aspektams įvertinti. Tad plati scenos meno praktikų įvairovė lėmė ir plačius tyrimo rezultatus.
Žemiau publikuojamos 72 įvairaus dydžio lentelės, o visa informacija suskirstyta į 11 skirsnių:
1. Duomenys apie tyrime dalyvavusias organizacijas
2. Duomenys apie organizacijų veiklą
3. Duomenys apie organizacijų rodomus spektaklius
4. Duomenys apie visus rodomus spektaklius
5. Duomenys apie premjeras
6. Duomenys apie pasirodymus
7. Apibendrinti organizacijų veiklos rodikliai pagal duomenis apie spektaklius
8. Duomenys apie spektaklių kūrėjus
9. Duomenys apie organizacijų veiklos finansavimo šaltinius
10. Išskirtiniai duomenys
11. Tyrime dalyvavusių organizacijų sąrašas
Kiekvieno skirsnio pradžioje pateikiami komentarai, į kuriuos vertėtų atsižvelgti interpretuojant šio tyrimo rezultatus.
1. Duomenys apie tyrime dalyvavusias organizacijas
Šiame skirsnyje pateikiama informacija, įvairiais aspektais apibrėžianti tyrime dalyvavusias organizacijas.
Svarbiausi aspektai išskirti pagal galimybes ir apribojimus savo veiklai vykdyti. Geografiškai organizacijos skirstomos į 4 regionus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus regionus, kaip jau įprasta Lietuvos kultūros tarybos taikomoje kultūros stebėsenos praktikoje, pagal miestą, kuriame organizacijos įsikūrusios. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu įtvirtintas kategorijas, pagal organizacijos steigimo statusą išskiriamos nacionalinės, valstybinės, savivaldybių įstaigos ir kitos (tyrimo kontekste vadinamos nepriklausomomis) organizacijos. Taip pat įstatyme numatyta, kad organizacija gali būti pripažinta profesionalia scenos meno įstaiga, tačiau lauke yra pakankamai organizacijų, veikiančių be šio pripažinimo. Galimybės naudotis scena bei finansinių lėšų dydis išskirti kaip organizacijų naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai.
Į regionus organizacijos buvo skirstomos pagal veiklos miestą, kuris ne visada sutapo su organizacijų pateiktu registracijos adresu. Veiklos miestas organizacijoms buvo priskirtas analizuojant tyrimo rezultatus, atliekant tyrimą kitąmet organizacijos galės pačios patikslinti šiuos duomenis.
Skirstymas pagal organizacijos steigimo statusą taip pat naudingas vertinant tyrimo apimtį. Žinoma, kad tyrime sudalyvavo 2 iš 3 nacionalinių įstaigų, 5 iš 10 valstybinių ir 5 iš 8 savivaldybių teatrų – tai truputį daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių biudžetinių scenos meno įstaigų. Kiek Lietuvoje yra nepriklausomų scenos meno organizacijų nežinoma. Tačiau atmetus juridinio statuso neturinčias trupes, kvietimai dalyvauti tyrime buvo išsiųsti 60-čiai nepriklausomų organizacijų, iš kurių sudalyvavo kiek mažiau nei pusė – 27. Neturint tikslesnių duomenų, pakankamai pagrįsta laikyti, kad tyrimas teikia informaciją apie pusę teatro, šokio ir cirko organizacijų, 2019 metais rodžiusių savo kūrinius.
Vertinant organizacijų veiklą gali būti naudinga atsižvelgti ir į jų pačių sau keliamus tikslus, kuriuos šiame tyrime galėtų atspindėti organizacijos tipas (1.8. skirsnis). Scenos meno lauko organizacijų tapatinimas su organizacijų pobūdžiu Lietuvoje nėra įprastas, tačiau per kelerius metus tai gali tapti patogia kategorija organizacijos veikloms apibūdinti.
Analizuojant organizacijų veiklos rodiklius vertėtų atkreipti dėmesį, kad yra spektaklių, kuriuos sukūrė ne viena, o bent dvi organizacijos. Tyrimo rėmuose tokie kūriniai vadinami koprodukcijomis (skiltis 3.2.). Į jas naudinga atsižvelgti, nes jos lemia, kad tyrimo rezultatuose figūruoja dvi skirtingos tų pačių rodiklių skaitinės išraiškos. Kai svarbi informacija apie atskirų organizacijų veiklą, lentelėse pateikiami su konkrečia organizacija susiję duomenys ir juos sumuojant gaunamas bendras užregistruotų spektaklių skaičius (atitinkamai ir pasirodymų bei žiūrovų skaičius) 527. Tačiau atpažinus koprodukcijas ir atmetus pasikartojančius pastatymus, gaunamas tikslus rodytų spektaklių skaičius – 518.
2. Duomenys apie organizacijų veiklą
Šiame skirsnyje apibendrinami duomenys apie organizacijų teikiamas kultūros paslaugas.
Atliekant tyrimą „Lietuvos teatras skaičiais 2019“, daugiausia dėmesio skirta surinkti informacijai apie kuriamus ir viešai atliekamus spektaklius, bet laikui bėgant būtų galima kaupti duomenis apie kitas organizacijų veiklas, pirmiausia – organizuojamus festivalius, auditorijų plėtrą, edukacines programas.
3. Duomenys apie organizacijų rodomus spektaklius
Kiekviena tyrime dalyvavusi organizacija pateikė duomenis apie savo scenos meno kūrinius – spektaklius. Viena tyrime dalyvavusi organizacija, „Kosmos Theatre“, 2019 metais nerodė jokių spektaklių, tačiau organizavo kūrybines dirbtuves, kurioms naudojo viešąsias lėšas.
Apibendrinant spektaklius, čia ir toliau spektakliai skirstomi į rūšis, kurie susiję su žanrais arba porūšiais. Lietuvoje nėra įprasta apibūdinti spektaklį įvardinant žanrą, tačiau skirtingų rūšių – dramos, lėlių ir objektų, šokio, muzikos, cirko ir kitų – kategorijos leidžia geriau suprasti spektaklio pobūdį, su juo susiję ir kūrybos metodai, viešo atlikimo ypatybės. Tad suprasdami, kad šiais laikais žanrai ir raiškos priemonės yra stipriai persipynę, vis tik siūlome laikytis šių kategorijų ir ateityje spektaklius priskirti pagal dominuojančią raišką.
Dramos spektakliams priskirtini scenos meno kūriniai, kuriuose dominuoja žodinė raiška – drama, tragedija, komedija, dokumentinis teatras, poezijos skaitymai ir kiti. Lėlių ir objektų teatre personažus įkūnija negyvi daiktai – lėlės arba objektai, šiai spektaklių rūšiai priskirtinas ir šešėlių teatras. Šokio spektakliuose dominuoja judesio raiška, muzikos – garsinė, muzikinė. Taip pat, remiantis Lietuvos kultūros tarybos meno sričių skirstymu, išskirta cirko kategorija, kurios augimą tikimasi stebėti artimiausiais metais.
Nemažai tyrimo dalyvių savo spektaklius priskyrė kategorijai „Kita“, kuri palikta įprastinių kategorijų neatitinkantiems spektakliams. Čia priskirtų spektaklių rūšį organizacijos galėjo įvardinti savaip (smulkiau – skiltis 3.3.). Kai kurie porūšiui „Kita“ priskirti scenos meno kūriniai labiau tiktų prie anksčiau minėtų jau esamų kategorijų – komedijos, dokumentinio, diskusijų teatro spektakliai gali būti priskirti prie dramos rūšies kūrinių; komiksų ar erdvinė opera, muzikinė pasaka – prie muzikos ir panašiai. Kai kurias organizacijų įvardintas kategorijas, jeigu jos pakankamai aiškios ir gausiai naudojamos, ilgainiui galima išskirti kaip atskirą žanrą ar porūšį. Galbūt teatras vaikams jau turėtų būti įvardintas kaip atskira spektaklių kategorija?
4. Duomenys apie visus rodomus spektaklius
Šiame skirsnyje 2019 metais rodyti spektakliai grupuojami pagal skirtingus parametrus – spektaklio rodymo trukmę, tikslinę auditoriją, šaltinius, kuriais remiantis jie buvo sukurti, pagrindinių kūrėjų pareigas ir pelnytų apdovanojimų skaičių. Kasmet atliekant tyrimą šių duomenų pokytis leistų pastebėti ir kitimo tendencijas.
Tyrimo metu nustatyta, kad daugelis scenos meno organizacijų savo kūrinius linkę siūlyti mažai apibrėžtoms tikslinėms auditorijoms. Surinkus duomenis išaiškėjo, kad smulkiai pagal amžiaus grupes suskirstytos kategorijos, kurios buvo pasiūlytos tyrimo dalyviams, jiems pasirodė pernelyg siauros – tik vieną kategoriją tyrimo dalyviai priskyrė vos ketvirčiui visų spektaklių, o kartais prie tikslinės grupės nurodydavo penkias ar net šešias amžiaus grupes. Tad, atsižvelgiant į situaciją, spektakliai buvo pergrupuoti į platesnes kategorijas (apibendrinto ir smulkesnio originalaus skirstymo sąsaja pateikiama skirsnyje 4.2.1.).
Dėl ribotų techninių galimybių šiais metais atliekant tyrimą organizacijų buvo prašoma teikti informaciją tik apie vieną arba, jeigu yra du lygiaverčiai parteriai, du pagrindinius scenos meno darbo kūrėjus – režisierius, choreografus, dirigentus, kompozitorius, dailininkus ir kt. Jeigu spektaklis yra kolektyvinės kūrybos rezultatas, buvo prašoma nurodyti jį sukūrusios menininkų grupės pavadinimą arba narių vardus, pavardes. Vis dėlto nemažai tyrimo dalyvių norėjo pateikti kuo daugiau scenos menininkų, kurie nebūtinai buvo pagrindiniai pastatymo vadovai, bet buvo svarbūs kūrybiniai partneriai – scenografai, kompozitoriai, kostiumų ir šviesų dailininkai ir t.t. Daugiau duomenų apie spektaklių kūrėjus – 8 skirsnyje.
Naudojamos santrumpos: SS – spektaklių skaičius.
5. Duomenys apie premjeras
Analogiškai ankstesniam skirsniui šiame teikiami duomenys apie 2019 metais sukurtus naujus spektaklius. Jeigu tyrimas būtų atliekamas kasmet, šių duomenų pokytis leistų pastebėti naujausias kūrybines tendencijas.
Prie premjerų taip pat išskirtas ir Scenos meno kritikų asociacijai svarbus rodiklis – spektaklio sulaukiamas recenzijų skaičius, kuris gali būti svarbus kalbant apie esamą scenos meno kritinį lauką.
Naudojamos santrumpos: SS – spektaklių skaičius, RS – recenzijų skaičius.
6. Duomenys apie pasirodymus
Tyrimo metu organizacijos pateikė duomenis ne tik apie scenos meno kūrinius (spektaklius), bet taip pat ir apie scenos meno renginius, kuomet scenos meno kūriniai yra atliekami viešai. Šio tyrimo kontekste renginiams taikomas scenos menuose labiau įprastas pasirodymo terminas.
Skiltyje 6.1. skelbiami duomenys apie pasirodymus Lietuvos savivaldybėse leido sukurti Lietuvos teatro žemėlapius, kuriuos rasite skiltyje „Vizualiai“.
Renkant duomenis buvo nuspręsta neišskirti pasirodymo statuso – rodiklio, kuris apibrėžia, ar spektaklis rodomas namuose, ar gastrolėse (skiltis 6.3.). Šis statusas pasirodymams priskirtas analizuojant tyrimo duomenis, atsižvelgiant į organizacijai priskirtą veikimo miestą, nepaisant organizacijos galimybių naudotis scena.
Naudojamos santrumpos: SS – spektaklių skaičius, PS – pasirodymų skaičius.
7. Apibendrinti organizacijų veiklos rodikliai pagal duomenis apie spektaklius
Šiame skirsnyje 2019 metais rodyti spektakliai skirstomi pagal svarbiausius, 4. ir 5. skirsniuose aptartus aspektus, tačiau taip pat grupuojami pagal duomenis teikusių organizacijų finansines lėšas, regioną bei steigimo statusą. Toks skirstymas sudaro sąlygas stebėti ir analizuoti išskirtinai tam tikro regiono ar statuso organizacijoms būdingas praktikas.
Naudojamos santrumpos: OS – organizacijų skaičius, SS – spektaklių skaičius.
8. Duomenys apie spektaklių kūrėjus
Kaip jau minėta 4 skirsnyje, šiais metais atliekant tyrimą organizacijų buvo prašoma teikti informaciją tik apie vieną arba, jeigu yra du lygiaverčiai parteriai, du pagrindinius scenos meno darbo kūrėjus – režisierius, choreografus, dirigentus, kompozitorius, dailininkus ir kt. Jeigu spektaklis buvo kolektyvinės kūrybos rezultatas, prašyta nurodyti jį sukūrusios menininkų grupės pavadinimą arba narių vardus ir pavardes.
Šiame skirsnyje duomenys apie spektaklių kūrėjus pateikiami pagal individualių kūrėjų lytį, kilmės vietą, amžiaus grupę, pareigas ir spektaklio rūšį. Kūrėjai, kurie buvo pateikti kaip menininkų grupės nariai, šiais aspektais nebuvo nagrinėjami. Daugiau nei trečdalis tyrime minėtų kūrėjų dirbo ne prie vieno 2019 metais rodyto spektaklio, tad lentelėse pateikiamas ne tik į kategoriją patenkančių kūrėjų, bet ir jų sukurtų spektaklių skaičius.
Naudojamos santrumpos: KS – pasirodymų skaičius, SS – spektaklių skaičius.
9. Duomenys apie organizacijų veiklos finansavimo šaltinius
Tyrimo metu buvo renkami duomenis apie organizacijų finansinius šalinius. Remiantis Estijos teatro agentūros pavyzdžiu išskirtos biudžeto, įvairių fondų bei uždirbtos lėšos, taip pat organizacijų pritraukiama parama bei į minėtas kategorijas nepatenkančios kitos lėšos, prie kurių kai kurios valstybinės įstaigos priskyrė iš ankstesnių metų perkeliamus biudžeto likučius. Lėšos grupuojamos pagal duomenis teikusių organizacijų regioną bei steigimo statusą, kad būtų galimybė stebėti veiklų finansavimo tendencijas tarp tam tikro regiono ar statuso organizacijų.
Pastebėtina, kad trys tyrime dalyvavusios organizacijos nesinaudojo valstybės biudžeto lėšomis.
10. Dar keletas rodiklių
Šiame skirsnyje skelbiami rodikliai, nepakliuvę į aukščiau publikuojamas lenteles.
10.1. Savivaldybės, kuriose užfiksuota daugiausia pasirodymų gyventojų skaičiui
Neringos sav. – 11,9 pasirodymai 1000-iui gyventojų
Kauno m. sav. – 4 pasirodymai 1000-iui gyventojų
Panevėžio m. sav. – 3,8 pasirodymai 1000-iui gyventojų
10.2. Organizacijos, kurių spektaklius žiūrėjo daugiausiai žiūrovų
Teatras „Domino“ – 190 047 žiūrovai
Nacionalinis Kauno dramos teatras – 76 059 žiūrovai
Lietuvos nacionalinis dramos teatras – 60 135 žiūrovai
Kauno valstybinis lėlių teatras – 41 982 žiūrovai
Kauno valstybinis muzikinis teatras – 40 937 žiūrovai
10.3. Dažniausiai rodyti spektakliai
Drama: Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Kontrabosas“, režisierius Valentinas Masalskis, dailininkė Renata Valčik – 46 pasirodymai
Lėlės ir objektai: Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Išmintingasis besmegenis“, režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkas Artūras Šimonis – 92 pasirodymai
Šokis: Šeiko šokio teatro spektaklis „Lumi“, choreografė Dalija Acin Thelander, šviesų dailininkas Linas Kutavičius – 102 pasirodymai
Muzika: Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Silva“, režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Virgilijus Visockis – 46 pasirodymai
Cirkas: Baltijos cirko programa „Kelionė aplink pasaulį“, meno vadovas Petras Variakojis – 114 pasirodymų
Kita: Teatro „Domino“ spektaklis „Psichai“, režisierius Dainius Kazlauskas – 58 pasirodymai
10.4. Daugiausia 2019 m. rodyta šių kūrėjų sukurtų scenos meno darbų (spektaklių, performansų, programų)
Režisierius Oskaras Koršunovas – 16 spektaklių
Režisierė Birutė Mar – 14 spektaklių
Režisierė Saulė Degutytė – 12 spektaklių
Režisierius Artūras Areima – 11 spektaklių
Dirigentas Jonas Janulevičius – 11 spektaklių
Režisierė Eglė Kižaitė – 11 spektaklių
Režisierius Agnius Jankevičius – 10 spektaklių
Režisierius Arvydas Lebeliūnas – 10 spektaklių
Režisierius Jonas Vaitkus – 9 spektakliai
Kompozitorius Antanas Kučinskas – 8 spektakliai
Choreografė Birutė Letukaitė – 8 spektakliai
Dirigentas Virgilijus Visockis – 8 spektakliai
10.5. Daugiausia naujų scenos meno kūrinių 2019 metais sukūrę pagrindiniai kūrėjai
Režisierius Artūras Areima – 4 premjeros Artūro Areimos teatre ir Juozo Miltinio dramos teatre
Choreografė Birutė Letukaitė – 4 premjeros Kauno šokio teatre „Aura“
10.6. Daugiausia recenzijų sulaukęs naujas scenos meno kūrinys
Lietuvos rusų dramos teatro spektaklis „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“, režisierius Jonas Vaitkus – 6 recenzijos
10.7. Daugiausiai skirtingų vietovių rodyti nauji scenos meno kūriniai
Daugiausia skirtingų miestų Lietuvoje rodytas teatro „Domino“ spektaklis „Psichai“, režisierius Dainius Kazlauskas – 21 miestas: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Anykščiai, Biržai, Druskininkai, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai, Lazdijai, Marijampolė, Palanga, Ukmergė, Radviliškis, Šakiai, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai
Daugiausia skirtingų užsienio valstybių rodytas organizacijos „Teatro istorijos“ spektaklis „Spąstai“, menininkų grupė Jūratė Trimakaitė, Sigita Mikalauskaitė, Kristina Mauruševičiūtė, Joana Narvidė – 3 valstybės: Prancūzija, Italija, Ukraina
10.8. Ilgiausiai rodomo spektaklio premjeros data
1991 metų gruodžio 20 diena
11. Tyrime dalyvavusių organizacijų sąrašas
Šioje skiltyje pateikiamas tyrime dalyvavusių organizacijų sąrašas abėcėlės tvarka pagal oficialius juridinių asmenų pavadinimus. Kai kurios organizacijos scenos meno lauke geriau žinomos kitais pavadinimais, kurie skelbiami šalia oficialiųjų.
Alytaus miesto teatras
Asociacija „Teatronas”
Asociacija Meno ir mokslo laboratorija
Juozo Miltinio dramos teatras
Kauno miesto kamerinis teatras
Kauno šokio teatras „Aura”
Kauno valstybinis lėlių teatras
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Kelmės mažasis teatras
Kitokio meno sąjunga / Rankų ir šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“
Komedijos teatras / Teatras „Domino“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Lietuvos rusų dramos teatras
Nacionalinis Kauno dramos teatras
Panevėžio teatras „Menas”
Solo teatras
Teatras vaikams „Pradžia”
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Viešoji įstaiga „Artūro Areimos teatras”
Viešoji įstaiga „Baltijos cirkas”
Viešoji įstaiga „MENŲ SPAUSTUVĖ”
Viešoji įstaiga „OPEROMANIJA”
Viešoji įstaiga „Teatras MENO FORTAS”
Viešoji įstaiga KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS
Viešoji įstaiga Oskaro Koršunovo teatras
Viešoji įstaiga Stalo Teatras
Viešoji įstaiga Vyčio Jankausko šokio teatras
VšĮ „Be kompanijos”
VšĮ „KOSMOS THEATRE”
VšĮ „Okarukas”
VšĮ „Šokančio ruonio kompanija”
VšĮ „Teatro istorijos”
VšĮ Alytaus lėlių teatras „Aitvaras”
VšĮ Apeirono teatras
VšĮ KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS
VšĮ MENŲ AGENTŪRA „ARTSCAPE”
VšĮ Šeiko šokio teatras
VšĮ teatras „Cezario grupė” / Teatras „cezario grupė“
VšĮ Vėjų teatras