Nuotrauka – D. Umbraso, LRT
Kovo 9 dieną Vyriausybės rūmuose vykusiame šventiniame renginyje iškiliausi šalies kūrėjai buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijomis.
Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos įteiktos menininkei ir fotografei Dovilei Dagienei, tapytojai Eglei Gineitytei, teatro bei kino kritikui ir publicistui Vaidui Jauniškiui, poetei, eseistei ir literatūros kritikei Giedrei Kazlauskaitei, aktoriui ir režisieriui Rolandui Kazlui, menininkui ir šiuolaikinio meno kuratoriui Raimundui Malašauskui, šiuolaikinio šokio bei scenos meno kūrėjai Gintarei Masteikaitei, architektui Gintautui Natkevičiui, kino kritikų kūrybinei komandai – Rasai Paukštytei, Živilei Pipinytei bei Linui Vildžiūnui, kompozitoriui Giedriui Puskunigiui, menininkei, šiuolaikinio meno kūrėjai Anastasiai Sosunovai bei literatūrologui Marijui Šidlauskui.
Šventiniame renginyje laureatus pasveikino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ir Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Kviečiame skaityti vieno iš laureatų – Scenos meno kritikų asociacijos nario, teatro ir kino kritiko, publicisto Vaido Jauniškio kalbą, pasakytą atsiimant apdovanojimą.
Nuotrauka – D. Umbraso, LRT
xxxxx
Ačiū pristačiusiai Scenos meno kritikų asociacijai, ačiū vertinusiai komisijai.
Kultūros ir meno premijos yra tinkama proga pakalbėti apie pinigus. Nors šie rūmai apie tai, spėju, girdėjo daug. Tikriausiai daugiau nei apie kultūrą.
Bet pernelyg dažnai pinigai priešinami kultūrai, o šiandien kultūra priešinama gynybai. Tokiais atvejais cituojama Churchillio frazė „jei kovojame ne dėl meno, tai dėl ko tuomet?“ Nežinia, kokius menus turėjo premjeras omeny, nes jis tos frazės apskritai nesakė, tai kelių žmonių sukurta legenda. Tačiau kaip dažnai ji vartojama, išduoda, kiek problemų kultūrai kyla įvairiose šalyse.
Finansuoti kultūrą ir menus dažnai suvokiama kaip remti menininkus ir jų „nesuprantamą meną“. Kuris dar ir neneša pelno, neskatina ekonomikos – nors taip seniai nėra. Tačiau sumažintas finansavimas galutiniame taške reiškia ne nuskriaustą menininką, o neatvežtą spektaklį, neįvykusią parodą, nenuskambėjusį koncertą. Tiksliau – nepamatytą spektaklį ar parodą, neišgirstą koncertą. Jei didmiestyje tai ne tragedija, miestelyje tai reiškia, kad nebus tos vienintelės parodos per visus metus.
O tuščia erdvė iš tiesų tuščia nebūna. Ją užpildo geriausiu atveju prastesnis menas, blogesniu – svetima propaganda. Atsikovoti teritoriją reikės dar daugiau ekonomikos ir gerokai daugiau gynybos. Todėl vietoje priešinimo turėtume matyti tai kaip vientisą sistemą. Retai kada, bet tai pasitaiko. Churchillis gavo Nobelio premiją. Literatūros. O Atėnų iždininkas ir didysis strategas buvo ir yra labiau žinomas kaip dramaturgas Sofoklis.
xxxxxx
SMKA parengta informacija