Sveikiname SMKA narę Elvyrą Markevičiūtę išleidus dvi knygas

I.

Elvyra Markevičiūtė: Knygoje „Įtariamas PADEGIMAS“ (išleido „Kultūros barai“) bandyta nužymėti įvairialypės režisieriaus Gyčio Padegimo asmenybės ir kūrybos kontūrus, siekta perteikti jo savitumą bendrame teatro kontekste. Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį. Tuo tikslu buvo pasitelkti šeimos narių, kartu dirbusių aktorių bei kitų sričių kūrėjų papasakoti ir publikuoti prisiminimai, paties G. Padegimo įžvalgos, spektaklių recenzijos. Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, išpažįstamus prioritetus. Žinoma, ši mozaika tik fragmentiškai atspindi visą milžinišką kūrėjo įdirbį.
G. Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas“ nulėmė ir knygos pavadinimą. Kas neskaitė makabriškų pranešimų nelaimių skiltyse: gyvenamajame name kilo gaisras, įtariamas padegimas, supleškėjo sodo namelis, įtariamas padegimas… Žodžiu, visur kur kilo gaisras būtinai įtariamas padegimas. Šis posakis jau seniai virto Gytį Padegimą apibūdinančiu priežodžiu ir teatriniu anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo“ versijas. Beliko tik įvardinti juo knygą.

Vienu metu daugelis žavėjosi talentingo tandemo (fotografas Tomas Petreikis, dizaineris Darius Petreikis plius DI) sukurtu viršeliu „Nemuno“ žurnalui (2023 11) su režisieriaus Gyčio Padegimo nuotrauka. Dabar šis šedevras jau nukeliavo ant ką tik išleistos knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ ir tobulai perteikia šios asmenybės įvaizdį bei ją lydinčius „įtarimus“.

II.

Prancūzų ir lietuvių kalbomis išleista knyga „Jacques Toja „Gražiosios iliuzijos ambasadorius / Jacques Toja – ambassadeur de la belle illusion“ pristato prancūzų teatro bei kino aktorių Jacques Toja, vyresnės kartos žiūrovams pažįstamą iš Bernardo Borderie „apsiausto ir špagos“ kino filmų „Trys muškietininkai“ (Aramis) bei sagos apie Anželiką (Liudvikas XIV). Šie aktorių išpopuliarinę vaidmenys tikrai nebuvo esminis jo kūrybinis įnašas, kurį sudaro daugiau kaip 130 vaidmenų Comédie-Française teatre ir daugiau kaip 20 vaidmenų įvairiuose prancūzų kino ir televizijos filmuose, taip pat vadovavimas šiam teatrui einant generalinio direktoriaus pareigas, Teatro rėmimo fondo steigimas… Knygoje pristatoma visą eilė kūrybingų asmenybių, sutiktų šio tyrimo eigoje, pateikiami jų prisiminimai apie aktorių, siekiama parodyti unikalų dvasinį Toja indėlį bei nuopelnus jį pažinojusių žmonių akimis. Pasisakė buvusi Comédie-Française bibliotekos direktorė Noëlle Guibert, ilgametis Toja scenos partneris, garsus prancūzų aktorius Alain Pralon, buvusi Comédie-Française generalinė direktorė, dabar Nicos Nacionalinio teatro vadovė Muriel Mayet-Holtz, režisierius Jacques Baillon, kurio režisuoti Augusto Strindbergo „Kreditoriai“ lyginami su Gyčio Padegimo tuo pačiu metu sukurtomis dvejomis šio spektaklio sudėtimis (jaunųjų ir vyresniųjų). Intriguojančiu susitikimu su Toja Lietuvoje pasidalijo KTU Prancūzų kultūros centro vadovė Birutė Strakšienė, pristatoma jos dėka užsimezgusi pažintis su Prancūzijos lietuviu Perkūnu (Una) Liutkumi ir kitais. Knyga išleista dviem skirtingais viršeliais (dizaineris Darius Petreikis). Ir jau tikrai simboliška, kad jos išleidimas sutapo su lietuvių sezonu Prancūzijoje