Menu Close

2019

TRUMPAI

BENDROJI INFORMACIJA

Scenos meno kritikų asociacijos atliktam tyrimui „Lietuvos teatras skaičiais“ duomenis apie savo veiklą 2019 m. pateikė 39 organizacijos, kuriančios dramos, lėlių ir objektų teatro, šokio, muzikinius spektaklius, cirko programas bei kitokius pastatymus.

Per 2019 m. visos tyrime dalyvavusios scenos meno organizacijos parodė 518 skirtingų spektaklių. Jie publikai Lietuvoje ir užsienyje buvo pristatyti 4 216 kartų ir sulaukė 723 204 žiūrovų. 66 % atvejų spektaklius organizacijos rodė miestuose, kur yra įsikūrusios, o gastrolės Lietuvoje sudarė 28 % visų pasirodymų ir pasiekė 58 iš 60 šalies savivaldybių.

Daugiausia spektaklių žiūrovai galėjo pamatyti Vilniuje (1 203 pasirodymai) ir Kaune (1 155), kur vidutiniškai rodyta po daugiau nei 3 spektaklius per dieną. Kiti du teatro menui svarbūs miestai Lietuvoje buvo Klaipėda (335) ir Panevėžys (328) – po beveik 1 spektaklį per dieną. Regionuose, kuriuose nėra nuolat veikiančių scenos meno organizacijų, spektakliai dažniausiai rodyti Neringos (42), Anykščių (28) ir Varėnos (26) rajonų, Marijampolės (26) savivaldybėse.

Užsienyje pristatyti 56 scenos meno kūriniai – spektakliai, performansai, cirko programos. Daugiausia pasirodymų galėjo pamatyti žiūrovai Latvijoje (62 pasirodymai), Prancūzijoje (30), Kinijoje (29), Norvegijoje (19) ir Lenkijoje (13).

FINANSAVIMAS

Organizacijų pateiktais duomenimis, visų tyrime dalyvavusių organizacijų lėšos sudarė 34,7 mln. eurų.

Pusė šių lėšų organizacijoms skirta iš biudžeto, tik jos buvo suteiktos skirtingais būdais. Per Kultūros ministeriją suteikta 9 mln. eurų, didžiausia šios sumos dalis teko valstybiniams teatrams; per Lietuvos kultūros tarybą – 1,2 mln. eurų, daugiausia teko nepriklausomoms organizacijoms; per kitus valstybės biudžeto asignavimus – 4,6 mln. eurų, daugiausia – nacionaliniams teatrams; ir per savivaldybes – 2,5 mln. eurų, daugiausia – savivaldybių teatrams.

ES struktūrinių fondų lėšos – 7,2 mln. eurų – daugiau nei penktadaliu padidino bendrą scenos meno organizacijų finansavimo sumą. Šios lėšos teko 3 teatrams.

Kai kurios organizacijos naudojo lėšas iš kitų užsienio ir Lietuvos fondų. Iš viso jos sudarė daugiau kaip 111 tūkst. eurų. Panašus ir paramos teikėjų indėlis scenos meno sektoriuje – organizacijos nurodė gavusios 98 tūkst. eurų paramos.

Visos scenos meno organizacijos iš viso uždirbo 9,4 mln. eurų, didesnę dalį – 5 mln. eurų – sudarė nepriklausomų organizacijų pajamos. 10 daugiausia lėšų uždirbusių organizacijų parodė daugiau nei pusę visų organizacijų rodytų spektaklių, 7 iš jų spektaklius rodė savo scenoje, kitos 3 scena naudojosi pagal ilgalaikę nuomos arba panaudos sutartį.

REPERTUARAI

Tyrime dalyvavusios organizacijos sukūrė 131 naują spektaklį. Beveik pusę jų sukūrė nepriklausomos organizacijos, vidutiniškai – po 2,4 naujo kūrinio per metus kiekvienai organizacijai. Savivaldybių teatrai vidutiniškai sukūrė po 5,2 naujo pastatymo, valstybinės įstaigos – po 5,8. Daugiausia premjerų vienai organizacijai pristatė nacionaliniai teatrai (po 7,5 naujo spektaklio).

Iš visų naujų scenos meno darbų 60 buvo įvertinti 112 kritinių straipsnių. Daugiausia recenzijų (6) sulaukė Lietuvos rusų dramos teatre sukurtas Jono Vaitkaus spektaklis „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“.

Nauji scenos meno darbai teatrų repertuaruose sudarė 25 %, vienus arba dvejus metus rodomi darbai – 33 %, nuo trejų iki dešimties metų – 34 %, daugiau nei dešimt metų rodomi pastatymai – 9 %.

Scenos meno organizacijos tikisi pasiekti kuo daugiau žiūrovų ir spektaklius siūlo plačioms tikslinėms grupėms – suaugusiesiems, vaikams, šeimai. 63 % visų 2019 m. rodytų spektaklių tyrimo dalyviai priskyrė suaugusiųjų, 34 % – vaikų (kūdikių, ikimokyklinio amžiaus, pradinių ir progimnazijos klasių moksleivių), 48 % – jaunimo (gimnazijos klasių moksleivių ir jaunimo iki 29 m.) auditorijoms.

Daugiausia rodytų spektaklių sukūrė lietuvių režisieriai vyrai. Brandžiosios kartos menininkai yra dažniausiai rodomų spektaklių pagrindiniai kūrėjai – jų kūriniai sudarė 41 % pasirodymų, tarp jų vyrai sukūrė 182 spektaklius, o moterys – 66. Jaunosios kartos scenos menininkai sukūrė daugiausia naujų pastatymų, po 30 vyrai ir moterys.

DRAMATURGIJA

Pagal pjesę arba scenarijų daugiausia kurti dramos teatro pastatymai (58 % visų dramos spektaklių). Pagal kitokio pobūdžio literatūrą daugiausia statyti lėlių ir objektų teatro kūriniai (67 %). Muzikos kūrinius savo pastatymų pagrindu daugiausia rinkosi muzikinio teatro (operos, operetės, miuziklų ir kt.) bei baleto srityse dirbantys menininkai. Jokiais ankstesniais šaltiniais dažniausiai nesirėmė šiuolaikinio šokio, judesio ir fizinio teatro, performansų ir cirko pasirodymų kūrėjai.

Mažiausiai į sceną perkelta klasikinės literatūros arba muzikos kūrinių: XIX amžiuje ir anksčiau sukurti rašytojų ar kompozitorių darbai sudarė pagrindą 23 % pagal ankstesnius kūrinius pastatytų spektaklių. Šiuolaikiniais, XXI amžiaus kūriniais rėmėsi 34 % pastatymų. Didžiausią repertuaro dalį, 40 %, sudarė inscenizacijos pagal modernistinius, XX amžiaus literatūros ir muzikos kūrinius.

2019 metais teatro lankytojai dažniausiai galėjo pamatyti pastatymus pagal užsienio šalių – Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų – rašytojų ir dramaturgų kūrinius. Juos dažniausiai rodė nacionaliniai teatrai (64 % pasirodymų). Spektakliai pagal lietuvių autorių kūrinius sudarė 26 % visų parodymų. Juos dažniausiai rodė savivaldybių įstaigos (36 % pasirodymų).

Dokumentai atsisiųsti: